Lietuvos Laikų Savininkų Klubas

Medžioklinės šunininkystės dokumentų istorija

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) medžioklinės šunininkystės dokumentacijos rimtas ir nuoseklus  tvarkymas pradėtas 1974 m., draugijos vyr. kinologu pradėjus dirbti a. a. Adolfui Kuzaviniui.

Jau 1975 m. sukurtas ilgus metus gyvavęs Medžioklinio šuns liudijimo blankas, kuris atrodė taip:

Maždaug apie 1984 metus naudotas baltas, plonas popierius, kuris greitai susitrindavo, suplyšdavo,  pakeistas storesniu, rudu, juokais vadintu „silkiniu“ popieriumi. Dokumentai buvo rašomi ranka ir tik kiek vėliau – spausdinimo mašinėle.

Tuo pat metu duomenys apie registruojamus šunis buvo kaupiami, tuo metu labai unikalių, perfokortų pagalba.

Prieš šaipantis, reikėtų žinoti, kad tais laikais kopijavimo aparatus turėjo tik didžiosios įmonės ir įstaigos.

Palyginimui pateikiu maždaug tais pat metais išduotų DOSAAF, tuo metu tvarkiusios tarnybinių ir dekoratyvinių veislių šunų dokumentaciją ir Ukrainos kinologų draugijos išduotus dokumentus.

Manau, kad skirtumų LMŽD medžioklinių šunų kilmės dokumentų naudai rasite.

1992 m. susikūrus Lietuvos kinologų sąjungai (paskui – LKD), pasistengėme neatsilikti ir pirmą kartą, jau kompiuteriu sumaketavome labai panašų kilmės liudijimą, su griežtos atsiskaitomybės blankams tuomet privaloma, giliaspaudės numeracija, kuriuos LMŽD pradėjo išduoti nuo 1994 metų. Buvo klijuojami lipdukai – irgi nusižiūrėjus į LKD, nes jie trispalvį lipduką naudojo skubotai atspausdintai FCI emblemai pridengti, o mes nutarėm, kad taip bus saugiau, dėl kopijavimo galimybės...

Palyginimui – LKD to meto kilmės liudijimas, gal kiek ir vėlesnis, bet forma išlikusi. Atkreipkite dėmesį, kad jame kažkodėl dar buvo mums įprastos ir labai reikalingos grafos parodoms ir lauko bandymams.

Ir Latvijos KD eksportinis dokumentas.

 

Tokius kilmės liudijimus su spaustuvine numeracija, ir dar papildomai su švytinčiais dažais atspaustais numeriais, turėjome iki 1999 metų, kol vyr. kinologė nusprendė, kad tai niekinis dokumentas, kurį galima paprasčiausiai dauginti kopijavimo aparatu, numerį užrašyti ranka, arba uždėti rašaliniu numeratoriumi.

K. liudijimas išrašytas p. R. Ivanauskienės, prirašymai ranka padaryti mano, nes norint išrašyti pilnaverčius dokumentus trūko duomenų. Matysite, kad ten figūruoja šunys registruoti LKD, turintys LŠVK numerius, bei turėjusieji jų kilmės liudijimus be mums reikalingos informacijos...

 

Tokia forma gyvavo iki 2005 m., kai nutarta pagražinti kilmės liudijimus CIC ir FACE emblemomis, taigi dokumento forma kiek pasikeitė ir toks jis egzistavo iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio, kai LMŽD atsisakė galimybės toliau tvarkyti medžioklinės šunininkystės kilmės dokumentų išdavimą ir šią funkciją perdavė LKD.

Šis dokumentas išduotas Kėdainių raj. MŽD kinologės p. B. Morkūnienės. Prierašai irgi mano.

Taigi dabar medžiokliniai šunys Lietuvoje gauna štai tokiuos LKD išduodamus kilmės liudijimus.

 

Šio dokumento informatyvumas ir funkcionalumas, o ypač aiškios ir žinomos kilmės nepripažinimas, netenkino LLSK narių, todėl 2008 m. rugpjūčio 23 d. vykusiame suvažiavime nutarta pradėti savarankiškai vesti Lietuvos laikų veislių šunų kilmės knygas, bei išduoti mums reikalingo ir naudingo pavyzdžio kilmės liudijimus, kokiuos turime ir šiandien, tik neaišku ar ilgai, nes daromas didžiulis spaudimas iš LMŽD ir iš LKD pusės, kad jų neliktų. Laikas parodys, kaip bus toliau, tačiau norėtųsi, kad nuo mūsų nesusišnekėjimo nekentėtų, ar turėtų kokių tai nepatogumų, eiliniai medžiotojai, laikų mylėtojai. Apie tai ir kalbėsime rugpjūčio 22 d. vyksiančiame LLSK narių suvažiavime...