VAKARŲ SIBIRO LAIKA (VSL)

 

Medžioklinių šunų veislė. Santūri, judri, nuovoki. Tipiškas bruožas ­- pyksta tik ant žvėrių. Bėga plačia, greita risčia, retkarčiais šuoliuodama. Kailis širmas, baltas, pilkas, šiaudų, durpių spalvos, gali būti dar vietomis rusvai ru­das, rausvai rudai margas. Nepageidau­tinas juodas, juodmargis kailis. Kiekvieną dieną šukuojama šepečiu.

Šios veislės šuo yra vidutinio ir kiek dides­nio negu vidutinio ūgio, tvirtos, stamantrios konstitucijos, ištęsto stoto. Patinų aukštis ties gogu 54 - 60 cm, kalės - 52- 58 cm. (pataisyta pagal FCI). Patino aukštis ties strėnomis (kryžkauliu) 1- 2 cm mažesnis negu ties gogu, kalės - toks pat arba 1 cm mažesnis. Patina stato indeksas 103 -107, kalės - 104-108. Raumenys stiprūs. Patino plaštakos apimtis 11-13 cm, kalės - 10-12 cm. Galva standi, iš viršaus smailaus pleišto pavidalo, panaši į ištįsusį lygiašonį trikampį, kau­kolės smegeninė dalis vidutinio platumo (kalės siauresnė). Pakaušis apvalus, gumburas ryškus. Snukis ilgas, smailus, bet ne siauras, ties iltimis platesnis ir beveik tokio pat ilgio kaip kaukolės smegeninė dalis arba šiek tiek trumpesnis, iš šono atrodo pleištiškas. Kaukolės smegeninė dalis ilgesnė nei platesnė. Pakaktys nelabai status. Viršutinė snukio linija lygiagreti su kaktos linija. Antakių lankai nelabai ryškūs. Lūpos standžios, prigludusios. Akys labai įkypos, nedidelės, ovalios, panašios į migdolus, įdubesnės negu kitų laikų, rudos, žvilgsnis žvalus. Dantys balti, stambūs, tvirti, tankiai suaugę. Sąkanda žirkliška. Ausys mažos, stačios, išaugusios aukštai, judrios, ištįsusio trikampio pavidalo. Kaklas maždaug galvos ilgumo, raumeningas, standus, ovalus, su nugaros linija sudaro 45 -55' kampą. Gogas ryškus, ypač patino. Nugara tvirta, raumeninga, tiesi, plati. Juosmuo trumpas, platus, raumeningas, kiek iškilas. Strėnos vidutinio ilgumo, gana nuolaidžios. Krūtinė plati, ilga, kiaušinio pavidalo, apačia siekia alkūnes. Pilvas įtrauktas, tarp krūtinės ir pilvo nėra aiš­kios ribos. Priekinės kojos raumeningos, standžios, tiesios ir lygiagrečios, kiek ilgesnės už pu­sę šuns aukščio ties gogu. Pečiai įstrižoki. Alkūnės atgręžtos atgal. Plaštakos neilgos, pasviros. Užpakalinių kojų sąnarių kampai iš šono ryš­kūs. Kojos iš užpakalio atrodo tiesios, lygiagre­čios, raumeningos; šlaunys trumpesnės už blauzdas; slėsnos beveik stačios. Letenos ovalios, su­gniaužtos, pirštai suglausti, vidurinieji ilgesni už kraštinius. Uodega susukta žiedu, užriesta ant nugaros arba ant šono. Gali būti ir lenkta (pjautuviška), bet tuomet būtinai turi liesti nugarą. Ištiesta uodega siekia alkūnės sąnarį (gali būti trumpesnė 1-2 cm). Oda standi, elas­tinga, be klosčių ar raukšlių. Plaukai šiurkštūs, tiesūs. Pavilnė minkšta, tanki, todėl kailis labai papuręs ir šiltas. Galvos ir ausų plaukai tan­kūs, trumpi, kaklo ir pečių - vešlesni, puoš­nesni - tarsi "apykaklė", ant skruostų - žandenos. Keteros plaukai ilgesni, ypač patino. Kojų plaukai tankūs, šiurkštus, trumpi, užpakalinės kojos su pašukomis, bet be nuokarų. Letenų plaukai trumpi ir šiurkštūs, "šepetėliu" kyšo tarp pirštų. Uodegos plaukai tiesūs, šiurkštūs, apačioje kiek ilgesni, bet be nuokaros.

 Trūkumai ir ydos: patino ūgis 2 cm mažesnis, kalės - 2 cm didesnis už standartinį; kvad­ratiškas stotas; sunki galva, riestas, trumpas snukis; iškila kakta, neryškus ar visai nuolaidus pakaktys; atsikišę skruostai; neryškus pakaušio gumburas; kumpa nosies nugarėlė; aukštai išau­gusios, toli viena nuo kitos, apvalainais galais, pusiau stačios, nejudrios ausys; šviesios, apva­lios, tiesios, išverstos, baltos, geltonos, pilkos, žalios, skirtingų spalvų akys; nežirkliška sąkanda; pernelyg trumpas ar ilgas, per daug pasviręs, su nuodriba kaklas; silpna, siaura, įlinkusi, iškila nugara; ilgas, tiesus, pernelyg iškilas juosmuo; plokščios, pernelyg nuolaidžios strėnos; plokščia, apvali nesiekianti alkūnių krūtinė; pernelyg įtrauktas, nudribęs pilvas; skėstos arba šleivos priekinės kojos, tiesoki pečiai, kreivoki dilbiai, į vidų ar išorę pakrypusios alkūnės, tiesios arba pernelyg pasviros plaštakos; per arti viena kitos užpakalinės kojos, kiek suglausti arba skėsti kulno sąnariai; plokščios, nesugniaužtos letenos, išskėsti pirštai; pernelyg ilga, tiesi, pjautuviška ar kardiška, nugaros nesiekianti uodega; nėra pavilnės arba ji menka; nėra "apykaklės", žan­denų; pagrindinės spalvos šlakai ant galvos ir ko­jų; banguoti, garbanoti, pernelyg ilgi ar trumpi plaukai, uodegos nuokara, ryškios priekinių kojų pašukos, užpakalinių kojų nuokaros; rudos spalvos ir tigro dryžumo kailis.

VSL - geriausia Sibiro laikų veislė. Su šiais šunimis medžiojami lokiai, vilkai, elniai, saba­lai ir kiti kiauninių šeimos žvėrys.

 

Šaltinis: „Šunys“: Enciklopedija. – V.: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1995. Pusl.206.